kaip gera yra vėlų ir šaltą penktadienio vakarą išvesti šunis į lauką su urte, kurią mačiau taaaip seniai. žiauriai faina kalbėtis apie viską kas nutiko per tą laiką kol nesimatėme. kaip faina yra žiūrėti į pūkutį, kuris taip džiaugiasi sniegu, šokinėja, žaidžia su juo. juk tai puikus pavydzdys, kad yra įmanoma džiaugtis tokiais paprastais dalykais : ) kai mes visi drebam iš šalčio, skundžiamės sniegu, pykstam ant žiemos,kuri per greit atėjo, kažkoks mažas mielas baltas padarėlis, strikinėja po pusnis ir džiaugiasi žiema! nors yra pririštas prie pavadėlio, nors jam kelia įtampą šalia esantis už jį keturis kartus didesnis šuo, jis jaučiasi laisvas. tai matydama pradedi suprasti,kad gadini sau ir kitiems nuotaiką, neįžvelgdama gražių dalykų, piktai bambi ant sniego ir ant tų nelemtų snaigių, kurios sugadino tavo šukuoseną ir 10 minučių kruopščiai darytą makiažą. velnip tai! noriu pasikeist, noriu džiaugtis paprastais dalykais. juk sniegas mus aplanko tik žiemą, ir tai yra toks nepakartojamas dalykas, kurį pamačius pro langą aikčioji iš džiaugsmo, kaip gražu!
be galo noriu kalėdų. jaukaus vakaro su šeima, kambario kvepiančio mandarinais ir visų, besišypsančių atidarant savo dovanas: )
winamp'as groja `let it snow` ir aš, išsišiepus iki ausų, rašau šį blogą : )
daug daug visiems bučkių : **
man labai patinka! bučkis
AtsakytiPanaikinti: *
AtsakytiPanaikinti