dar taip niekada nebuvo. nebuvo taip,kad nežinočiau ką daryt tokiais atvejais. nors ką aš čia.. man niekada nebuvo tokio atvejo. tikrai , tikrai nežinau ką daryt. taip noriu su kuo nors pasišnekėt, kad padėtų man apsispręst, nes aš viena jaučiuosi tokia pasimetus ir nežinanti ką daryt. telefonu kalbėti beviltiška, nes neįmanoma nieko paaiškint, aš noriu susitikt su kuo nors brangaus, kad mane suprastų, palaikytų ir padėtų. nes man begalo sunku. taip suknistai jaučiuosi. gumulas spaudžia širdelę, pilve skraidžioja drugeliai vos gaunant žinutę nuo S arba M ir staiga išnyksta, palikdami gilų skausmą kažkur viduje. bet juk dar yra MK ir man pasidaro gera vos jį pamačius ar persimetus šypsena, bet staiga vėl tie drugeliai žūsta manyje. nežinau ką daryt, nežinau.. niekada nebuvo man taip. o taip reikia su kuom nors pasikalbėti, išsipasakoti viską ir pagaliau apsispręsti, nes aš neištversiu švenčių su tuo veriančiu skausmu širdyje.. nežinau ko pati noriu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą